pradi
 

















 
 
 
 
 Popieiaus Prancikaus inia 2014 m. Pasaulins migrant ir pabgli dienos proga (2014 m. sausio 19 d.)
 
 

Popieius PRANCIŠKUS

Migrantai ir pabgliai: geresnio pasaulio link

inia 2014 m. Pasaulins migrant ir pabgli dienos proga


Brangs broliai ir seserys!

Ms visuomens pasauliniu lygmeniu kaip niekada anksiau igyvena tarpusavio priklausomybs ir sveikos procesus. Šie procesai, nors ir turi problemik ar neigiam element, skirti ne tik ekonominiais, bet ir politiniais bei kultriniais aspektais pagerinti moni eimos gyvenimo slygas. Kiekvienas asmuo priklauso monijai ir kartu su visa moni eima dalijasi geresns ateities viltimi. Šitai kvp man i met [2014-j] Pasaulins migrant ir pabgli dienos tem: „Migrantai ir pabgliai: geresnio pasaulio link“.

Ms kintaniame pasaulyje didjantis mogaus mobilumo reikinys inyra kaip, pasak popieiaus Benedikto XVI, „laik enklas“ (plg. inia 2006-j met Pasaulins migrant ir pabgli dienos proga). Migracija danai atskleidia valstybi ir tarptautins bendrijos trkumus bei spragas, taiau, kita vertus, sykiu liudija monijos siek gyventi vienybe gerbiant skirtumus, puoseljant primimo bei svetingumo nuostat, galinani teisingai dalytis ems grybmis, saugoti bei skatinti viso mogaus kilnum ir centrikum.

Krikioni akimis, migracijos reikiniui, kaip ir kitai mogikajai tikrovei, bdinga tampa tarp malons bei atpirkimo paenklintos krinijos groio ir nuodms slpinio. Greta solidarumo ir svetingumo, brolikumo ir supratingumo enkl esama atmetimo, diskriminacijos, inaudojimo, kanios ir mirties. Btent tomis slygomis migracija ne tik yra priverstin, bet ir reikiasi vairiais susirpinim kelianiais prekybos monmis bei j pavergimo bdais. „Vergikas darbas“ iandien – prastas dalykas! Vis dlto, nepaisant kylani problem, pavoj bei sunkum, daugel migrant kvepia pasitikjimas ir viltis; j irdis stipriai trokta geresns ateities ne tik sau, bet ir savo eimoms bei artimiems monms.

K reikia kurti „geresn pasaul“? Šiuo posakiu nedaroma naivi aliuzija abstrakias idjas ar nepasiekiam tikrov, taiau veikiau kreipiama autentiko bei vientiso vystymosi paiek, pastangas kiekvienam laiduoti orias gyvenimo slygas, atsiliepti teistus asmen bei eim poreikius, gerbti, sergti ir puoselti Dievo mums dovanot krinij. Garbingasis Paulius VI iais odiais nusak iandieni moni siekius: „Patikimiau usitikrinti maisto atsargas, sveikat, pastov darb; neengiamiems, paalinus visas klitis, eidianias mogaus orum, parodyti, ko jie verti; jie siekia daugiau nuveikti, bti labiau isilavin, vienu odiu, daugiau turti, kad bt vertingesni“ (Populorum progressio, 6).

Ms irdis trokta „daugiau“, ne vien daugiau painti ar turti, bet pirmiausia ir daugiau bti. Vystymosi nevalia susiaurinti iki paprasiausio ekonominio augimo, danai siekiamo neatsivelgiant silpniausius ir bejgius asmenis. Pasaulis paangos keliu gali judti tik pirmutin dmes skirdamas asmeniui, kai asmuo skatinamas visapusikai neumirtant n vieno, skaitant ir dvasin, matmens, kai i aki neileidiamas n vienas asmuo, skaitant vargus, kalinius, vargstanius ir ateivius (plg. 25, 31–46), kai stengiama nuo atmetimo kultros pereiti prie susitikimo bei primimo kultros.

Migrantai ir pabgliai nra pstininkai ant monijos achmat lentos. Tai – vaikai, moterys ir vyrai, dl vairi prieasi paliekantys ar priversti palikti savo namus ir kupini to paties trokimo daugiau painti, turti, taiau pirmiausia daugiau bti. I vieno emyno kit migruojani, savo alyse bei geografiniuose regionuose gyvenamj viet keiiani moni kiekis spdingas. Šiuolaikiniai migraciniai srautai yra didiausias moni, jei ne taut, judjimas istorijoje. Lyddama migrantus ir pabglius, Banyia siekia suvokti migracijos prieastis ir sykiu stengiasi veikti neigiamus padarinius bei daryti teigiam tak migracinio judjimo kilms, tranzito ir kelions tikslo bendruomenms.

Deja, skatindami vystymsi geresnio pasaulio link, negalime nutylti to papiktinimo, kur kelia vairi atmain skurdas. Smurtas, inaudojimas, diskriminacija, marginalizacija, individualios bei kolektyvins laisvs ribojimai – tai keli pagrindiniai veiktino skurdo elementai. Šie aspektai danai lydi migracin judjim, taip susiedami migracij ir skurd. Milijonai moni leidiasi migracines keliones bgdami nuo vargo, persekiojimo ar tiesiog gelbdami gyvyb ir danai, uuot patenkin savo lkesius, susiduria su panieka, udarumu, atmetimu bei kitomis, dar didesnmis ir j mogikj kilnum eidianiomis blogybmis.

Migracijos tikrov su savo globalizacijos epochoje inyraniais matmenimis veria veikti naujaip, teisingai ir veiksmingai, o itai nemanoma be tarptautinio bendradarbiavimo ir gilaus solidarumo bei atjautos dvasios. Bendradarbiauti btina vairiais lygmenimis, pirmiausia pasitelkiant normas, ginanias bei skatinanias mogaus asmen. Popieius Benediktas XVI nustat iuo atvilgiu gaires pareikdamas, kad „tokia politika pltotina remiantis glaudiu migrant kilms ir atvykimo ali bendradarbiavimu, turi bti lydima atitinkam tarptautini norm, gebani suderinti vairias statymines tvarkas siekiant apsaugoti ir emigruojani pavieni moni bei eim, ir visuomeni, kurias emigruojama, poreikius ir teises“ (Caritas in veritate, 62). Ivien darbuojantis geresnio pasaulio labui alys turi paslaugiai bei pasitikdamos viena kitai padti ir nekelti neveikiam klii. Gera sinergija gali paskatinti valdaniuosius imtis socialini ir ekonomini disbalans bei nereguliuojamos globalizacijos, kuri yra viena i migracijos prieasi, kai individai yra labiau aukos, o ne veikjai. Jokia alis viena neveiks sunkum, susijusi su reikiniu, kuris toks didelis, kad iandien nra emyno, kuris bt nepaliestas imigracijos ir emigracijos judjimo.

Be to, svarbu pabrti, kad toks bendradarbiavimas prasideda kiekvienos alies pastangomis savo teritorijoje sukurti geresnes ekonomines ir socialines slygas, kad emigracija nebt vienintelis pasirinkimas tiems, kurie trokta taikos, teisingumo, saugumo ir visikos pagarbos mogaus kilnumui. Darbo galimybi sukrimas vietinse ekonomikose taip pat leist ivengti eim persiskyrimo ir individams bei grupms laiduot stabilum bei ramyb.

Kalbdamas apie migrant ir pabgli tikrov, galiausiai aiktn ikelti noriau trei element, svarb statydinant geresn pasaul, btent, iankstinio nusistatymo bei nesupratingumo migracijos atvilgiu veikim. Migrant, perkeltj asmen, prieglobsio praytoj ir pabgli atvykimas danai kursto vietini gyventoj tarum ir prieikum. Kyla baim, kad visuomen taps maiau saugi, praras savo tapatyb bei kultr, kad padids konkurencija iekant darbo ar net atsiras nauj nusikalstamumo veiksni. Socialinio komunikavimo priemonms ioje srityje tenka didiul atsakomyb: jos privalo griauti stereotipus, tinkamai informuoti apie kai kuri klaidas, taiau sykiu pabrti, kad didiuma yra siningi, dori ir geri mons. Visiems btina pakeisti nuostat migrant ir pabgli atvilgiu – atsisakyti gynybos ir baims, abejingumo ir marginalizacijos nuostatos, galiausiai atitinkanios „atmetimo kultr“, ir persiimti nuostata, grsta „susitikimo kultra“, kuri vienintel geba statydinti teisingesn ir brolikesn pasaul, geresn pasaul. Komunikavimo priemons irgi paauktos itaip pakeisti savo nuostatas ir prisidti prie laikysenos migrant bei pabgli atvilgiu perkeitimo.

Prieais akis taip pat turiu Šventj Šeim i Nazareto, kaip ji savo kelio pradioje igyveno atmetimo patirt: Marija „pagimd savo pirmgim sn, suvyst j vystyklais ir paguld diose, nes jiems nebuvo vietos ueigoje“ (Lk 2, 7). Be to, Jzus, Marija ir Juozapas patyr, k reikia palikti savo al ir bti migrantais: pajut valdios itrokusio Erodo keliam grsm, buvo priversti bgti ir prieglobsio iekoti Egipte (plg. Mt 2, 13–14). Taiau motinika Marijos ir atjauianti Juozapo, Šventosios Šeimos sergtojo, irdis visada iliko kupina tikjimo, kad Dievas j niekada neapleis. J utarimu toks pat tikrumas visada teilieka ir migranto bei pabglio irdyje.

Banyia, atsiliepianti Kristaus priesak: „Eikite ir padarykite mano mokiniais vis taut mones“, paaukta bti Dievo tauta, aprpianti visas tautas ir visoms tautoms skelbianti Evangelij, nes Kristaus veidas spaustas kiekvieno mogaus veide! Btent tai yra giliausia mogaus kilnumo, visada gerbtino bei sergtino, aknis. mogaus kilnum pagrindia ne veiksmingumo, naumo, socialins klass, etnins ar religins priklausomybs kriterijai, bet tai, kad esame sukurti pagal Dievo paveiksl bei panaum (plg. Pr 1, 26–27) ir kad esame Dievo vaikai: Dievo vaikas yra kiekvienas mogus! Jame spaustas Kristaus paveikslas! Todl privalu pirma patiems, o paskui padti ir kitiems migrantus ir pabglius laikyti ne tik problema, bet ir gerbtinais bei myltinais broliais ir seserimis, Apvaizdos mums teikiama proga prisidti prie teisingesns visuomens, tobulesns demokratijos, solidaresns alies, brolikesnio pasaulio ir atviresns krikionikosios bendruomens pagal Evangelij statydinimo. Migracija gali atverti Naujosios evangelizacijos galimyb, erdves augti naujai monijai, kurios provaizdis Velyk slpinyje, – monijai, kuriai kiekviena svetima em yra tvyn, o kiekviena tvyn – svetima em.

Brangs migrantai ir pabgliai! Nepraraskite vilties, kad js irgi laukia saugesn ateitis, kad atrasite itiest rank, patirsite brolik solidarum ir draugysts ilum! Visiems jums ir tiems, kurie savo gyvenim bei jgas skiria jums padti, paadu, jog js neumiriu savo maldoje, ir i visos irdies teikiu apatalikj palaiminim.

Vatikanas, 2013 m. rugpjio 5 d.

PRANCIŠKUS

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi